Vaikystės prisiminimas apie važiavimą su autobusu iš miesto namo, vis skaitant nusipirktą žurnalą "Naminukas"

Čia bus mano vaikystės laikų senas prisiminimas apie tai, kaip aš kadaise, kai buvau dar tik ketvirtos klasės mokinys Bakšėnų kaimo pradinėje mokykloje ir pirmąsyk pradėjęs gydytis Kupiškyje pas dantistę savo skaudančius dantis, iš viso to pasiėmiau ne tik vien nemalonią pirminę patirtį, bet ir kartu kažką kiek smagesnio, įdomesnio. Kaip viename iš savo ankstesniųjų pasakojimų apie tą laikotarpį jau buvau ir minėjęs, 1995 metų vasarį ir kovą aš, lydimas savo mamos, jau ir buvau su autobusu pradėjęs vis važinėti į tą rajono centrą, gydytis pas dantistę, kad būtų numalšintas užėjęs dantų skausmas, bet tuo pačiu aš pamačiau ir tai, kad pakeliui link dantistės pastato, prie pat gatvės stovi spaudos kioskas. O ten galima rasti ir tokį žurnalą vaikams „Naminukas“, kurio tuo metu pats neėmiau, bet iš praeitų metų jau neblogai pažinojau, kas tai per leidinys yra. Kai buvo kovo mėnesio jau beveik vidurys, aš, grįždamas su mama iš po apsilankymo pas tą dantistę, ėmiau ir užsimaniau šiame kioske nusipirkti tą naują „Naminuko“ numerį – vasario mėnesio numerio jau nebebuvo, bet užtat kovo numerį laisvai nusipirkau. Ir gerai – nes turėjau kiek vėliau kuo užsiimti, kai su mama jau sėdėjome benzinu svaigiai dvokiančiame rajoninio autobuso „Laz 695“ viduje ir keliais iš miesto, jį palikę toli sau už nugarų, važiavome sau namų link. Viso šio važiavimo metu aš, nesitverdamas džiaugsmu, sėdynėje vis varčiau ir skaičiau tą nusipirktąjį „Naminuko“ kovo numerį ir man asmeniškai tai buvo kažkas labai maloniai naujo ir šviežio...