Ingridos nekenčiamas mokinys Usūrinis vakare, prieš pat miegą telefonu kalbasi su drauge Vilma

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Taigi, tuo metu Usūrinis Kumštis buvo jau trečiakursis „Profkės“ mokinys, buvo jau rudens vidurys ir jis vos visai neseniai įsigijęs savo pirmąjį gyvenime nuosavą mobilų telefoną „Nokia“. Kadangi tuo metu šis vaikinas jau draugavo su pirmakurse virėjų mokine Vilma, su jos pagalba pirko tą mobilų telefoną, tai tiktai daugiausiai vien su ta mergina per ryšį ir bendraudavo. Kai nebepakakdavo Usūriniui ir Vilmai jų laiko, praleisto pačioje mokykloje susitinkant per pertraukas, vienas kitam imdavo skambinti jau vakare, kai Usūrinis su autobusu ką tik būdavo parsiradęs į savo namus Mičiūniškio kaime, o Vilma jau sėdėdavo savo mokyklos bendrabučio kambaryje. Pasidalindavo žiniomis, ką kiekvienas įdomaus nuveikė tuoj po pamokų, papasakodavo daug apie savo gyvenimą ir prasitardavo apie ateities planus. Vieną spalio vakarą, kai Usūrinis namuose savo kambaryje jau rengėsi ir ruošėsi eiti į lovą miegoti, tuo pačiu telefonu bendravo su pačia Vilma, jau gulinčia savo lovoje. Tada ta mergina vėl pasakė, kad jos būsimas 18 -as gimtadienis bus jau sausio mėnesį ir prasitarė, kad tada norėtų prarasti savo pačios nekaltybę. Bet Usūriniui kol kas ne tas buvo jo galvoje – šiandien jam labiausiai rūpėjo tik jo turimi mokykliniai, asmeniniai rūpesčiai. 2004 m. spalis