Ingridos nekenčiamas mokinys Usūrinis tuoj po Išleistuvių šventės mokykloje namo grįžta kartu su draugu

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Drauge su visais trimis mokslo metais Kupiškio „Profkėje“ tuomet galop galiausiai atėjo ir praėjo ir lemtingiausioji jo mokykliniame gyvenime diena – Išleistuvės. Bet kas vyko netrukus tuoj po to, kai pagaliau trečiakursiui absolventui Usūriniui Kumščiui baigėsi jo Atestatų įteikimo ceremonija mokyklos aktų salėje, kurios metu iš mokyklos vadovybės rankų jis atsiėmė savo profesijos baigimo diplomą – Atestatą. Tądien buvo nepaprastai labai gražus oras lauke, karšta ir saulėta, bet Usūrinis nėjo su savo visais klasiokais paskutinisyk lauke fotografuotis. Jis tik atsisveikino su savo klasės auklėtoja ir iš mokyklos skubiu žingsniu patraukė eiti tiesiai į miesto centrą. Čia tuoj sutiko savo draugą, mokinį Miknių, kuris irgi bebaiginėjo savo 12 -ą klasę. Kadangi jiems važiuoti namo su autobusu buvo pakeliui, šie du draugai susitarė Usūrinio mokslų baigimo dieną imti ir kartu atšvęsti Usūrinio namuose – Mičiūniškyje. Ta proga Miknius mieste nusipirko du butelius alaus. Savuose namuose patį Usūrinį, kaip ir reikia manyti, džiaugsmingai sutiko ir priėmė žinią apie įvykusį mokslų pabaigimą jo mama Irena. Ji leido abiem vaikinams užsidaryti Usūrinio kambaryje, kur jie, atšvęsdami Usūrinio kančių „Profkėje“ pabaigą, drauge iš butelių gėrė alų ir iš grotuvo garsiai leido groti „U2“ muziką. Nors Usūrinis paprastai nėra mėgėjas vartoti alkoholį, bet tą vakarą jis visai gan pasigėrė, žinoma, iš to jaučiamo džiaugsmo. 2005 m. birželio 15 d.