Ingridos nekenčiamas mokinys Usūrinis savo klasės auklėtojai atskleidžia savo mūvimų pėdkelnių paslaptį

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Taigi, tuo metu Usūrinis Kumštis buvo jau antrakursis savo profesijos mokslų mokinys ir tik vos prieš kelias savaites atradęs savyje stiprų potraukį mautis ant savo kojų moteriškas pėdkelnes. Kadangi pats Usūrinis pakankamai greitai išdrįso pasirodyti ir priešais savo klasiokus „Profkėje“, kai persirengiant darbiniais drabužiais prieš pat praktines pamokas, visi aplinkui irgi pamatė, ką tas Usūrinis po savo kelnėmis yra slepiantis, pirma kalbos apie tai pasklido tarp pačių klasiokų, o galiausiai jos pasiekė ir klasės auklėtojos Klišės ausis. Tad kažkur jau gruodžio mėnesio pradžioje, per rytinį klasės susitikimą kabinete, neištvėrusi auklėtoja pasiliko čia dviese su Usūriniu ilgiau, kad su juo rimtų rimtai pasikalbėtų ir išsiaiškintų, kas čia iš tikro dedasi, ar tos klasiokų kalbos apie jo naujas keistenybes yra tiesa. Kas beliko daugiau tada Usūriniui – ne tik atvirai prisipažinti viską savo auklėtojai, kad jis neseniai pradėjo ant savo kojų mautis „gietrus“, kad jam tai patinka, nes kelia malonumą ir dar kojoms po kelnėm šaltu oru daug šilčiau. Ne tik papasakojo apie tai, dar ir parodė Usūrinis tiesiogiai, nusimovęs vieną savo batą ir kojinę, leisdamas įsitikinti, kad net ir šiuo metu jis tikrai mūvi „gietrus“. Pati auklėtoja Klišė, tai gyvai pamačiusi, visai neliko tuo patenkinta – ji nors ir nebarė už tai Usūrinį, bet kartu ir išreiškė savo nuomonę, kad Usūriniui taip elgtis yra visai nevyriška, nė vienas jos klasiokas taip nesielgia, bet jei jau šito tikrai labai smarkiai norisi, tegul bent jau niekam mokykloje viešai to nerodo ir toliau jis tuos „gietrus“ slėptų nuo visų akių po savo viršutinėmis kelnėmis... 2003 m. gruodis