Prisiminimas apie vaikystės rudens meto žaidimus kambaryje su iškarpomis

Čia bus mano vaikystės laikų senas prisiminimas apie tai, kaip aš, tuomet dar visai būdamas realiai vaikas, leidau savo jau įpusėjusio rudens vakarus, kuomet laike būti ir ten su žaisliukais man prie pat plytų namelių žaisti man buvo jau per šalta, o toliau gi žaisti man ir vis dar norėjosi. Taigi, tuomet visi mano žaidimai iš kiemo jau buvo persikėlę tiesiai į trobos vidų. Taip, tai buvo jau 1995 metų spalio mėnesį. Beveik kasdien, popiet pareidavau namo iš po savo penktos klasės pamokų Salamiesčio mokykloje, sėsdavau prie stalo ruošti namų darbų, o paskui jau eidavau žiūrėti animacijos per televizorių, arba žaisti su savo čia pat, kambaryje turimais popieriniais žaisliukais. Bent jau taip įvardindavau visas tas popierines iškarpas visokių personažų, kurias rasdavau ką tik gautame, naujame žurnalo „Genys“ numeryje, po to jas išsikirpdavau ir su jomis žaisdavau. Jeigu kuri iš tų iškarpų man vėliau jau imdavo nebepatikti, aš po ją visą sukarpydavau į smulkutes atraižėles, jas numesdavau į kampą ir pats imdavau nuo žurnalo puslapio perpiešti kokį nors kitą veikėją. Tuo metu man labai stiprų įspūdį darė per Lietuvos Televiziją rodytas užsienietiškas serialas „Inspektorius Kirvis“, tad, įkvėptas to serialo, aš ir su savo tuometiniais žaisliukais aš ėmiau žaisti kažką panašaus į to serialo siužetą. Buvo ten tarp mano žaisliukų toks gaidys Petronijus, iškirptas iš „Genio“ puslapių, tai aš jam „į rankas“ irgi taip daviau popierinį pistoletą, kokį kad tas serialo inspektorius irgi buvo turėjęs ir taip tokiu būdu aš su tuo personažu gaidžiu irgi kone atkartodavau televizoriaus ekrane pamatytas serialo situacijas...