Prisiminimas apie susirgusio penktoko kalėdinį nusifotografavimą namie, prie pušelės

Čia bus mano vaikystės laikų senas prisiminimas apie tai, kaip aš, tuomet dar visai būdamas realiai vaikas, niūriai ir liūdnai namuose leidau tas savo kalėdinio laikotarpio ir žiemos mokyklinių atostogų dienas. Tikrai nepavydėtinoje situacijoje tuomet buvau pakliuvęs, kada per pačias 1995 metų Kalėdas iškart labai stipriai susirgau, karščiavau ir kosėjau ir dėl to savo lovelėje pragulėjau net kone kiaurą savaitę laiko. Kaip atrodė tas mano sirgimas ir ką būtent tuo metu aš veikiau, apie tai jau yra nupieštas ir kitas mano prisiminimų piešinys. Taigi, bet vieną tokią šaltą žiemos dieną, jau po Kalėdų ėmė ir atvyko į mūsų namus giminaitė Audrutė, kuri ne tik atsivežė su savimi dovanų saldėsių, bet ir tuo pačiu pamėgino man kažkaip pakelti tą nuotaiką. Tai štai tokiu būdu tos dienos vakarą, kai lauke už lango jau buvo stipriai sutemę, o kambaryje degė lempų šviesos, ir buvo padaryta pas mus namuose pastaroji mano šeimos nuotrauka, kurią aš dabar perkėliau į piešinį ir kurios centre esu ir aš, tuomet buvęs ligotas, penktokas berniukas su savo mylimiausiais vaikystės žurnalais rankose. Tas įamžintas momentas jau labai seniai praėjo, bet pats prisiminimas išlikęs iki šių dabartinių dienų...