Mano vaikystės žaidimų kiemelis, antrasis jo statymas 2

Apie mano vaikystėje žaistus žaidimus. Taigi, tai 1994 metų vasarai jau po truputį einant į pabaigą, prie pat trobos, buvusio gėlyno vietoje esantis mano antrojo statymo žaidimų kiemelis jau stovėjo ir klestėjo visu savo gražumu. Čia, iš silikatinių plytų padarytuose nameliuose jaukiai gyveno ne tik visi kiti mano turimi įprasti žaislai, bet taipogi dar ir visas žaislinis žemės ūkio „inventorius“ – kamaziukas, traktoriukai, plūgeliai, kombainukas ir kita. Nuo pat liepos mėnesio šis plytų kiemelis turėjo net ir savo „sargą“ atskirame namelyje – iš „Genio“ iškirptą ir suklijuotą popierinį šunelį Feliksą. Na, o kai atėjo tų metų rugpjūčio mėnuo ir visur javų laukuose aplink mano sodybą ėmė burgzti javų kombainai, nuimantys subrandintą grūdų derlių, aš irgi tuoj pat ėmiau su savo žaislais žaisti tokių darbų žaidimus. Dar įdomiau yra tai, kad prisižiūrėjęs to, kaip mano sodyboje su kaimyno „fukteliu“ buvo valomi ką tik nukultų miežių grūdai, aš paskui savame kiemelyje irgi tuoj ėmiau žaisti kažką tokį pat. Vieną saulėtą vasaros vakarą pasiėmiau iš garažo kažkokio mechanizmo vieną detalę su dviem ilgai virbais, atsinešiau iš klėties kelias saujas miežių grūdų ir tuoj pat čia ėmiausi atitinkamo „javų valymo darbo“ – pyliau tuos grūdus ant tos detalės, ją ritmiškai judinau ir su burna garsiai burzgiau, imituodamas javų valomosios skleidžiamą garsą, kai ji būna įjungta darbui su grūdais...