Ingridos nekenčiamo mokinio Usūrinio ir Vilmos planus pasilikti nakčiai pas ją sugriovė bendrabučio vedėja

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. O šiuo metu tas vaikinas Usūrinis Kumštis buvo jau trečiakursis savo profesijos mokinys „Profkėje“ ir toliau dar tebetęsė savo nuo pat rugsėjo pradėtą artimą draugystę su pirmakurse virėjų mokine Vilma. Ir nors jo klasiokai iš paskutiniųjų darė savo neigiamą spaudimą Usūriniui, kad tik jis pagaliau išsiskirtų su ta mergaite Vilma, pats Usūrinis vis dar laikėsi savo ir toliau tebedraugavo su ta mokine Vilma. Juk jiems taip be galo patiko vis leisti laiką kartu. O jau būnant lapkričio mėnesiui, vienu metu Vilma sugalvojo tokį naują įdomų dalyką ir ėmė atvirai siūlyti Usūriniui - ar jis sutiktų bent vieną naktį praleisti tiesiog drauge su ja jos bendrabučio kambaryje, kur ji ir buvo apsigyvenusi. Kalbėjo, kalbėjo ir įkalbėjo. Po mėnesio vidurio vieną dieną, iškart po pamokų Usūrinis jau temstant nėjo tiesiai į autobusų stotį, traukti namo, o pasuko į mokyklos bendrabutį, link ten esančio Vilmos kambario. Bet būtent čia, duryse netikėtai ėmė ir išdygo didžioji kliūtis – pati bendrabučio vedėja Katilienė – toji sena moteris iškart be gailesčio ir sugriovė visą šį draugų porelės savo susidėliotą planą. Vedėja nesiklausė Usūrinio ir Vilmos maldavimų leisti jiems naktį praleisti kartu viename kambaryje. Kadangi ta Vilma vis dar tebėra nepilnametė mergaitė, o čia bendrabutis, ne bordelis. Bet kadangi tuo metu Usūriniui jau nebebuvo jokių autobusų, vežančių iš miesto į kaimą, namo, o jis neturėjo kur daugiau eiti, jam visgi buvo leista permiegoti šiame bendrabutyje, tik kitame tolimiausiame tuščiame jo kambaryje. 2004 m. lapkritis