Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Tai įvyko tuo metu, kai trečiakursis mokinys Usūrinis jau buvo pabaigęs savo Gamybinės praktikos pirmąjį darbų lentpjūvėje mėnesį, jau visai apsipratęs su nauja savo darbo vieta ir, deja, kas liūdniausia – taip ir nesugebėjęs užmegzti artimų santykių su savo naująja telefoninių pokalbių drauge, simpatiškąja Gintare iš kitos miesto mokyklos. Kai galiausiai tai Gintarei šitas jos naujas draugas visiškai nusibodo ir jos draugystė su Usūriniu nutrūko, tas savo viduje iki tiek nebepakėlė slegiančios vienatvės ir meilės trūkumo, kad vieną dieną kovo pabaigoje nebeištvėrė ir išdrįso paskutinįsyk pabandyti susitaikyti su savo buvusia panele, „Profkės“ virėjų pirmakurse Vilma ir vėl iš naujo pas ją grįžti. Tą apniūkusią dieną jis Kupiškyje nuėjo prie pat mokyklos bendrabučio, kur ta mergina ir buvo apsigyvenusi, prie pat lauko laiptų ją susitikęs, tuoj pat puolė priešais ant kelių ir išsyk puolė Vilmos atsiprašinėti, gailėtis ją palikus ir ištisai vis maldauti, kad jie vėl būtų kartu, kad Vilma sutiktų pas Usūrinį grįžti. Tai pasirodė esą visiškai neįmanoma – Vilma iškart parodė, kad vos per trumpą laiką ji jau yra spėjusi susirasti naują vaikiną, irgi pirmakursį, vardu Donatas ir kad jie jau rimtai draugaujantys. Tai sužinojus, Usūriniui dabar beliko tik viena – net neatsigręžiant atgal, tuoj pat spūdint kuo greičiau kuo tolyn, su ašara akyse ir priimant faktą, kad su ta Vilma jam jau tikrai viskas yra visiškai prarasta. Tą dieną jo viltys galutinai žlugo. 2005 m. kovas