Ingridos nekenčiamas mokinys Usūrinis pirmąkart gyvenime ant kojų maunasi moteriškas pėdkelnes

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Taigi, kas būtent įvyko tą pačią lapkričio mėnesio dieną jau kiek vėliau, vakare, kai būdamas savo „Profkės“ pamokose, antrakursis mokinys Usūrinis Kumštis ėmė ir sugalvojo pabandyti pirmąkart ant savo kojų užsimauti moteriškus „gietrus“, tuos pačius, kuriuos paprastai merginos mūvi po savo sijonais – tam kad ir pats galėtų tokiu būdu savotiškai priartėti prie merginų kūno? Kadangi tos pėdkelnės Usūrinio savimonėje dabar siejosi su pačia moters kūno dalimi, su ta, kuri jį vizualiai stipriai gundo, jis sąmonėje sukilusią pagundą pirmąkart išbandyti jas ant savo kūno išlaikė ir jau po pamokų, einant į stotį ir patamsiu važiuojant autobusu į savo namus kaimo vietovėje, iki pat kol jis pasiekė savo namus. Niekam apie tai nieko nesakė kelionės metu, nei savo tėvams, ir kai jau buvo galop pasiekęs savuosius namus. Nutaikęs metą, kai tėvai į jį nekreipė dėmesį, nes kitame kambaryje žiūrėjo televizorių, Usūrinis pasičiupo iš spintos mamos pėdkelnes ir, savo kambaryje užsidaręs, pirmąkart gyvenime jas užsimovė ant savo nuogų kojų. Ir tada suprato, kad tai mūvėti jam be galo labai patinka, tai ne tik jam kelia malonumą, bet yra naudinga ir iš praktinės pusės – kojoms taip visada yra šilta. Tad sugalvojo „gietrus“ pradėt mūvėti po viršutinėmis kelnėmis ir eidamas į mokyklą. O anksčiau Usūrinis tai laikė išskirtinai tik vien moterišku drabužėliu, prie kurio vyrams dėl aprangos nevalia liestis. Tačiau jam teko visiškai pakeisti savo požiūrį į tai. 2003 m. lapkritis