Ingridos nekenčiamas mokinys Usūrinis autobuse važiuodamas namo užsižiūrėjo į merginą Moncę ir užsisvajojo

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Taigi, tuo metu buvo ką tik vėl prasidėjęs ruduo ir dar vieni nauji mokslo metai visiems – į miesto „Profkę“ einantis mokytis Usūrinis Kumštis dabar buvo jau antrakursis profesijos mokinys. Ir nuo pat pirmų dienų mokykloje ir aplinkui – nauji veidai, nauji mokslai ir nauji įspūdžiai. Tai buvo kažkur pirmos ar antros rugsėjo dienos pavakarę – tuo laiku Usūrinis jau sėdėjo su kitais mokiniais savo rajoniniame autobuse, iš Kupiškio autobusų stoties vežančiame po pamokų mokinius į jų namus kaimo vietovėje. Kairėje Usūrinio pusėje, palei langus buvo eilė sėdynių po vieną vietą sėdėti, ant vienos jų jau buvo įsitaisiusi sėdėti jauna panelė mokinė, vardu Moncė – naujokė miesto mokykloje iš kaimo atvykusi ir pradėjusi mokytis 10 -oje, ar 11-oje klasėje. Ji mūvėjo trumpą sijoną, buvo atidengusi savo ilgas nuogas kojas, ant kurių Usūrinis pastebėjo esant užmautų, permatomų pėdkelnių medžiagą – su savo apranga ji tikrai labai traukė visų čia esančių berniukų dėmesį. Ypač vieno, priešais sėdinčio – tas net išsijuosęs beveik visos kelionės metu ją vis kalbino, „kabino“, rodė dėmesį, kartais vis perbraukdamas su ranka per jos apnuogintą koją. Bežiūrint į tai, Usūriniui viduje palengva sukilo pavydas tokiam vaizdui – jis pirmąsyk stipriai pajuto tai, kad būtų labai gerai ir jam turėti panelę, draugę. Tada ir jis irgi galėtų merginą ir kalbinti, ir liesti su ranka jai kojas, ir meiliai apkabinti. Kaip kad šis drąsus berniukas priešais jo akis. 2003 m. rugsėjis