Ingridos nekenčiamą mokinį Usūrinį jo auklėtoja ir mokytoja bando auklėti, kaip reikia elgtis

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Jau nuo pat pačių pirmųjų savo mokymosi naujoje miesto mokykloje dienų naujokas pirmakursis Usūrinis Kumštis ėmė jausti akivaizdžią priešpriešą didžiajai daliai savo visų naujųjų klasiokų, nes su išankstiniu vidiniu nusistatymu prieš vieną atitinkamą jaunuolių subkultūrą jis jau buvo atėjęs iš karto į pačią mokyklą ir tai iškart parodė. Didžioji dalis klasiokų to Usūrinio akyse buvo tikri marozai, o kadangi jis jų be galo nekentė nuo seno, tai dėl to ir nenorėjo draugauti su tais klasiokais, iš ko kilo vis didėjantis nesutarimas tarp Usūrinio ir jo klasiokų. O toks Usūrinio turimas neigiamas požiūris į savo klasiokus jau iš pat pradžių labiausiai pradėjo nebepatikti to Usūrinio mokytojų kolektyvui, kad rodomas toks priešiškumas klasiokams marozams, tad galiausiai klasės auklėtojai Klišei trūko kantrybė ir ji su apdailos mokytoja Dalija vieną rudens dieną nusivedė Usūrinį tiesiai į savo nuosavą kabinetą ir bandė jį barti bei kartu mokyti, kad būtent taip, kaip jis daro, su savo klasiokais elgtis tikrai negalima. Kabinete įvyko griežtas pokalbis, bet jis neįveikė paties Usūrinio turimo užsispyrimo, jo vidinio požiūrio į marozus ir vis tiek niekaip neprivertė pradėt kitaip galvoti apie tuos savo klasiokus ir kitaip, draugiškiau su jais imti elgtis... 2002 m. rugsėjis