Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 55

Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Dabar prisiminęs papasakosiu, kaip toliau man klostėsi gyvenimas Bakšėnų mokykloje, čia vis dar mokantis ketvirtoje klasėje. Tada atėjo jau ir 1995 metų balandžio mėnuo, tikras pavasaris lauke, o aš, kaip paprastai, rytais eidavau ir vėliau, popiet vėl grįždavau namo tuo pačiu lauko keliuku, kuris eina aukštumoje, palei pat pakalnėje nusidriekusį Papyvesio slėnį. Ir eidamas kartu daug visko prisižiūrėdavau, kartais net iškrėsdavau kokią eibę. Čia, kiek toliau nuo dujų bazelės link mano namų, prie pat keliuko stovėjo į žemę įkastas betoninis stulpelis – rubežiaus ribų ženklas, kuris man tuo metu kažko labai nepatiko. Kiek kartų eidamas namo bandžiau jį vis išrauti iš žemės – viskas veltui, tai buvo ne mano vaikiškoms jėgoms, kiek jį bejudinau, belenkiau, jis vis tiek iki galo nepasidavė man ir gana. Dar kitas įdomus dalykas buvo tuo metu man pamatyti vieną apniūkusią popietę nuo šio keliuko statumoje iki pat pakalnės per visą nuolaidų šlaitą žemyn nusidriekusią traktoriaus su plūgu paliktą arimo vagą. Buvau tuo metu nustebęs, o kartu gal net ir nudžiugęs dėl to, ką čia pamačiau, kad buvo palikta toji viena arimo vaga, nes buvau pradėjęs manyti, kad nuo šiol čia bus ariama ir ši nuolaidi šlaito pievos dalis, kad čia irgi bus padaryta nauja ariama. Bet kaip labai vėliau klydau dėl tokio savo pamąstymo – nes toji viena vaga čia taip ir paliko visam laikui likusi, niekas čia nieko nedarė ir niekas šio šlaito imti arti nesiryžo...